„Homer’s Enemy“ (8 sezonas, 23 serija) dažnai prisimenamas dėl labai skirtingo tono. Šį kartą į atominę elektrinę ateina naujas darbuotojas Frenkas Graimsas. Jis kruopštus, disciplinuotas ir įsitikinęs, kad sėkmę reikia užsitarnauti darbu. Tačiau netrukus pamato Homerą, kuris nesilaiko daugelio taisyklių ir vis tiek turi darbą, šeimą bei neblogą gyvenimą.
Vienas neįprasčiausių klasikinių epizodų
Graimso požiūriu Homero kasdienybė yra nepaaiškinama. Žiūrovas jau seniai žino, kad „Simpsonų“ pasaulyje logika dažnai nusileidžia pokštui, o naujokas tikisi tikrovės taisyklių. Būtent šis susidūrimas sukuria epizodo įtampą.
Frenkas Graimsas - žiūrovo atstovas?
Graimsas elgiasi taip, kaip tikrame darbe tikriausiai elgtųsi žmogus, matantis nuolatinius saugos pažeidimus. Jis bando suprasti, kodėl Homeras neatsako už savo sprendimus. Jeigu vieną akimirką priimame Frenko požiūrį, Homeras atrodo nebe mielas keistuolis, o neatsakingas darbuotojas.
Tačiau serialas neleidžia ilgam likti vienoje pusėje. Graimso pyktis auga, jis ima nepastebėti, kada kritika virsta manija. Taip epizodas užduoda nemalonų klausimą: ar žmogus gali turėti pagrįstų pastabų, bet dėl jų prarasti saiką? Tokia dviprasmybė ir daro istoriją įdomią.
Kodėl Homeras čia kitoks nei įprastai?
Homeras išlieka panašus į save: ne visada supranta pavojų, mėgsta patogumą ir dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Tačiau pateikus jį per pašalinio žmogaus akis, tie patys bruožai tampa gerokai aštresni. Epizodas tarsi klausia, kiek „Simpsonų“ žiūrovas yra pasiruošęs atleisti mėgstamam personažui.
Šis sprendimas įdomus serialo gerbėjams, nes įprasta komedijos taisyklė čia apverčiama. Mes žinome, kad Homeras yra pagrindinis veikėjas, todėl tikimės, jog pasaulis prie jo prisitaikys. Graimsas nežino, kad pateko į tokį pasaulį. Jis reikalauja nuoseklumo ten, kur jis ne visuomet egzistuoja.
Darbas, socialinis teisingumas ir tamsus humoras
Istorija paliečia darbo vertę, nelygias galimybes ir atsitiktinę sėkmę. Frenkas Graimsas daug stengėsi, tačiau nemato atitinkamo atlygio. Homeras dažnai elgiasi priešingai, bet gyvenimas jam nuolat suteikia antrą šansą. Tai nėra mokomasis pasakojimas apie ekonominę sistemą; veikiau labai nemalonus pokštas apie teisingumo lūkestį.
Pono Burnso valdomos elektrinės aplinka dar labiau sustiprina šią temą. Plačiau apie viršininko charakterį galima skaityti straipsnyje apie Burnsą. „Homer’s Enemy“ šią kritiką papildo neįprastu žmogumi, kuris atsisako susitaikyti su nerašytomis taisyklėmis.
Kam rekomenduojama ši serija?
Tai ne pats lengviausias epizodas prieš miegą. Jo humoras kandus, o nuotaika tamsesnė nei įprastoje šeimos komedijoje. Jei mėgstate satyrą, kurioje kyla klausimų ir po paskutinio pokšto, „Homer’s Enemy“ tikrai verta įtraukti į sąrašą.
Norint suprasti, kodėl ši serija pasirodo būtent brandžiame serialo laikotarpyje, naudinga perskaityti gidą apie klasikinius 4-8 sezonus. Kitu atveju užtenka tiesiog atsidaryti 8 sezoną ir leisti Graimsui pažvelgti į Homero gyvenimą visiškai naujomis akimis.
Ar šiame epizode yra tikras gerietis?
Viena įdomiausių „Homer’s Enemy“ savybių yra tai, kad nesinori besąlygiškai palaikyti nė vieno iš dviejų vyrų. Graimsas turi pagrįstų priežasčių stebėtis Homero elgesiu, tačiau jo pyktis ima valdyti sprendimus. Homeras nėra sąmoningas piktavalis, bet jo veiksmai tikrame darbe keltų problemų. Scenarijus nepateikia patogaus teisėjo, kuris viską paaiškintų, todėl žiūrovas pats turi nuspręsti, ką laiko teisinga.
Toks nepatogumas ir yra epizodo vertė. Jis parodo, kad ilgai sekant mėgstamo veikėjo nuotykius galima nustoti pastebėti jo silpnybes. Kartais pakanka į serialą įvesti žmogų, kuris laikosi visiškai kitokių taisyklių, ir seni pokštai įgauna kitą prasmę. Dėl to ši istorija dažnai kelia diskusijų net tarp žmonių, kurie labai gerai pažįsta klasikinius sezonus.
